Kaip pagreitinti medžiagų apykaitą?

Medžiagų apykaita – vienas svarbiausių procesų, vyksta mūsų organizme ir lemia, kaip greitai yra sudeginamos kalorijos, kaip efektyviai įsisavinamos maistinės medžiagos ir kaip bendrai veikia organizmo energijos sistemos. Jei kada nors susimąstėte, kaip pagreitinti medžiagų apykaitą, tikriausiai pastebėjote, kad kai kurie žmonės gali valgyti daug, bet nepriaugti svorio, o kitiems reikia itin griežtos dietos, kad išlaikytų norimą figūrą. Šiame straipsnyje aptarsime, kas reguliuoja medžiagų apykaitą, kokie veiksniai ją lėtina ar greitina bei kokios procedūros gali padėti ją skatinti.

Kas yra medžiagų apykaita ir kaip ji veikia?

Medžiagų apykaita – tai sudėtingas biocheminių reakcijų procesas, kurio metu organizmas paverčia maistą energija. Ji susideda iš dviejų pagrindinių etapų:

Katabolizmas – kai organizmas skaido maistines medžiagas (baltymus, riebalus, angliavandenius) ir paverčia jas energija.
Anabolizmas – kai organizmas naudoja šią energiją ląstelių augimui, atkūrimui ir kitoms funkcijoms.

Kuo greitesnė medžiagų apykaita, tuo daugiau kalorijų sudeginama net ramybės būsenoje. Tačiau jei jūsų lėta medžiagų apykaita, galite pastebėti svorio augimą, energijos trūkumą ir kitas sveikatos problemas.

Kas nulemia medžiagų apykaitą?

Medžiagų apykaitą veikia daugybė veiksnių, tarp kurių svarbiausi yra šie:

Genetika – kai kurie žmonės iš prigimties turi greitesnę medžiagų apykaitą, o kiti – lėtesnę.
Amžius – su amžiumi medžiagų apykaita natūraliai lėtėja, todėl vyresni žmonės dažniau pastebi svorio augimą.
Lytis – vyrai paprastai turi greitesnę medžiagų apykaitą nei moterys dėl didesnės raumenų masės.
Hormonai – skydliaukės hormonai, insulinas ir kortizolis stipriai veikia medžiagų apykaitą.
Raumenų masė – kuo daugiau raumenų turite, tuo daugiau kalorijų sudeginate net ramybės būsenoje.
Mityba – tinkamas baltymų, gerųjų riebalų ir kompleksinių angliavandenių kiekis skatina medžiagų apykaitą.

Jei jūs turite medžiagų apykaitos sutrikimą, galite pastebėti ne tik svorio augimą, bet ir nuovargį, hormonų disbalansą ar net virškinimo problemas.

Profilaktiniai tyrimai suaugusiems dėl medžiagų apykaitos

1. Bendras kraujo tyrimas (BKT)

Šis tyrimas padeda įvertinti bendrą organizmo būklę, nustatyti uždegimus, anemiją ar kitas būkles, kurios gali turėti įtakos medžiagų apykaitai.

Nustato hemoglobino, eritrocitų, leukocitų kiekį.
Parodo, ar organizmas gauna pakankamai deguonies ir maistinių medžiagų.

2. Gliukozės kiekis kraujyje ir gliukozės tolerancijos testas

Svarbus tyrimas norint įvertinti, ar nėra polinkio į cukrinį diabetą ar atsparumą insulinui.

Normali gliukozė nevalgius: 3,9–5,5 mmol/l.
Jei gliukozės kiekis didesnis, gali būti insulino rezistencija ar diabetas.

3. Insulino kiekis kraujyje

Insulinas reguliuoja cukraus kiekį kraujyje ir turi tiesioginę įtaką medžiagų apykaitai.

Jei insulino kiekis padidėjęs, gali būti atsparumas insulinui, o tai dažnai susiję su svorio priaugimu.
Jei insulino lygis per mažas, gali būti pirmojo tipo diabetas.

4. Skydliaukės hormonų tyrimai (TSH, FT3, FT4)

Skydliaukė yra viena svarbiausių liaukų, reguliuojančių medžiagų apykaitą. Jos hormonai daro įtaką energijos lygiui, svoriui, širdies ritmui ir net psichologinei būsenai.

TSH (tirotropinas) – reguliuoja skydliaukės veiklą. Padidėjęs TSH gali rodyti hipotirozę (lėtą medžiagų apykaitą), sumažėjęs – hipertirozę (per greitą apykaitą).
FT3 ir FT4 (laisvieji skydliaukės hormonai) – tiesiogiai veikia organizmo metabolizmą.

5. Vitaminų ir mineralų tyrimai

Kai kurių vitaminų trūkumas gali stipriai sulėtinti medžiagų apykaitą.

Vitaminas D – jo trūkumas siejamas su lėtesne medžiagų apykaita, energijos stoka, kaulų silpnėjimu.
Geležis ir feritinas – reikalingi deguonies transportui organizme, jų trūkumas gali sukelti nuovargį, plaukų slinkimą, lėtą medžiagų apykaitą.
B grupės vitaminai (ypač B12 ir folio rūgštis) – būtini energijos gamybai ir nervų sistemos veiklai.

6. Lipidograma (cholesterolio ir trigliceridų tyrimai)

Medžiagų apykaita glaudžiai susijusi su širdies ir kraujagyslių sveikata.

Bendrasis cholesterolis, DTL („gerasis“), MTL („blogasis“) cholesterolis – per didelis MTL kiekis gali rodyti riebalų kaupimąsi organizme ir didesnę širdies ligų riziką.
Trigliceridai – aukšti jų rodikliai dažnai siejami su lėtėjančia medžiagų apykaita.

7. Kortizolio tyrimas (streso hormonas)

Stresas turi didelę įtaką metabolizmui. Padidėjęs kortizolio kiekis gali lemti svorio augimą, ypač pilvo srityje, ir lėtesnę medžiagų apykaitą.

Kaip pagreitinti medžiagų apykaitą? Efektyvūs būdai

Jei jaučiate, kad jūsų organizmo procesai sulėtėjo, laikas išbandyti veiksmingus būdus, kas skatina medžiagų apykaitą ir padeda sudeginti daugiau kalorijų.

1. Subalansuota mityba

Kas pagreitina medžiagų apykaitą? Pirmiausia – tinkamas maistas. Svarbu valgyti ne tik sveiką, bet ir reguliariai.

Baltymai – baltymų virškinimas reikalauja daugiau energijos nei riebalų ar angliavandenių, todėl jų vartojimas padeda sudeginti daugiau kalorijų.
Gerieji riebalai – avokadai, alyvuogių aliejus, riešutai padeda palaikyti hormonų balansą ir reguliuoja medžiagų apykaitą.
Kompleksiniai angliavandeniai – pilno grūdo produktai, avižos ir daržovės suteikia ilgalaikės energijos be staigių cukraus šuolių kraujyje.
Aštrus maistas – kajeno pipirai, čili ir imbieras turi termogeninį poveikį, kuris laikinai padidina kalorijų deginimą.

2. Sportas ir fizinis aktyvumas

Jei jūsų tikslas – greita medžiagų apykaita, būtina įtraukti į savo kasdienybę fizinį aktyvumą.

Jėgos treniruotės – raumenys sudegina daugiau kalorijų nei riebalai, todėl jėgos treniruotės padės ilgainiui didinti medžiagų apykaitą.
Aukšto intensyvumo intervalinės treniruotės (HIIT) – šios treniruotės didina deguonies sunaudojimą po treniruotės, kas lemia didesnį kalorijų deginimą.
Kasdienis judėjimas – net ir paprasti pasivaikščiojimai ar aktyvumas per dieną (pvz., lipimas laiptais) prisideda prie greitesnės medžiagų apykaitos.

3. Vanduo ir miegas

Vanduo greitina medžiagų apykaitą – net 500 ml vandens gali laikinai pagreitinti medžiagų apykaitą iki 30%.
Kokybiškas miegas – miego trūkumas sutrikdo hormonų balansą ir gali sulėtinti medžiagų apykaitą.

4. Procedūros, kurios gerina medžiagų apykaitą

Jei norite papildomai skatinti medžiagų apykaitą, verta išbandyti specialias procedūras, kurios padeda organizmui greičiau deginti kalorijas ir atsikratyti nereikalingų medžiagų.

Kūno įvyniojimas parafangu – veiksminga procedūra medžiagų apykaitai gerinti

TADA LUX grožio salone atliekamas kūno įvyniojimas su parafangu – tai puiki procedūra, skatinanti kraujotaką, limfos tekėjimą ir padedanti efektyviau šalinti toksinus.

Kaip tai veikia?

Procedūros metu kūnas įvyniojamas į šiltą parafangą, kuris skatina prakaitavimą ir detoksikaciją.
Gerėja kraujotaka, ko pasekoje greitėja ir medžiagų apykaitą.
Mažina celiulitą ir padeda formuoti dailesnes kūno linijas.
Atpalaiduoja raumenis ir suteikia malonų šilumos pojūtį.

Šią procedūrą rekomenduojama atlikti reguliariai, jei norite ne tik pagreitinti medžiagų apykaitą, bet ir jaustis lengviau bei energingiau.

Kaip paspartinti medžiagų apykaitą natūraliai?

Reguliarus fizinis aktyvumas – jėgos treniruotės, HIIT ir kasdienis judėjimas.
Tinkama mityba – daugiau baltymų, sveikų riebalų, daug vandens.
Kokybiškas miegas – ne mažiau kaip 7-8 valandos per parą.
Specialios procedūros – kūno įvyniojimai, parafangas padeda natūraliai skatinti medžiagų apykaitą.